Vitaminas D daro didelę įtaką imuninės sistemos veiklai, padeda ją reguliuoti ir palaiko jos gebėjimą kovoti su infekcijomis. Jis žinomas dėl savo poveikio T limfocitų ir makrofagų, kurios yra pagrindinės organizmo gynybos nuo patogenų ląstelės, funkcijai. Vitaminas D palaiko T limfocitų gebėjimą atpažinti ir atakuoti svetimus mikroorganizmus ir padeda makrofagams sugerti ir sunaikinti patogenus.

Tyrimai parodė^1,2 kad žmonės, turintys pakankamai vitamino D, yra mažiau linkę sirgti tokiomis infekcijomis kaip gripas, peršalimas ir kitos virusinės bei bakterinės infekcijos. Vitaminas D taip pat palaiko antimikrobinių peptidų, tokių kaip katelicidinas, kurie geba naikinti bakterijas, virusus ir grybelius, gamybą.

Be to, vitaminas D svarbus autoimuninių ligų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas ir pirmojo tipo diabetas, prevencijai, nes reguliuoja imuninį atsaką ir užkerta kelią pernelyg didelėms uždegiminėms reakcijoms^3,4,5,6.

Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių sveikatai, nes reguliuoja kraujospūdį, širdies veiklą ir kraujagyslių būklę. Vitaminas D veikia renino, angiotenzino ir aldosterono (RAA) sistemą, kuri kontroliuoja kraujospūdį ir skysčių pusiausvyrą organizme. Slopindamas renino aktyvumą, vitaminas D gali padėti išvengti hipertenzijos.

Be to, vitaminas D pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios padeda apsaugoti kraujagysles nuo uždegimo, galinčio sukelti aterosklerozę - riebalinių plokštelių kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių, o tai savo ruožtu gali sukelti širdies priepuolį ir insultą.

Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia širdies ligų, įskaitant širdies nepakankamumą, koronarinę širdies ligą ir širdies incidentus, rizika. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurių vitamino D kiekis mažas, dažniau išsivysto hipertenzija ir jų sveikatos būklė, susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, yra prastesnė^12,13.

Žmonės, turintys ribotą saulės poveikį

• Mažai saulės spinduliuojančių regionų gyventojai: Žmonės, gyvenantys šiaurinėse platumose, kur žiemą mažai saulės šviesos.
• Biurų darbuotojai: Žmonės, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia patalpose ir retai išeina į lauką.
• Žmonės, kurie dėvi drabužius, dengiančius didžiąją kūno dalį: Dėl religinių, kultūrinių ar sveikatos priežasčių dėvimi odą dengiantys drabužiai gali sumažinti vitamino D sintezę.

Pagyvenę žmonės

• Sumažėjęs sintezės pajėgumas: Senstant oda praranda gebėjimą veiksmingai sintetinti vitaminą D, kai ją veikia saulės spinduliai.
• Daugiau laiko praleidžiama patalpose: Vyresnio amžiaus žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose arba globos įstaigose.

Žmonės su tamsesne oda

• Odoje esantis melaninas: Žmonės, kurių oda yra tamsesnė, turi daugiau melanino, kuris mažina odos gebėjimą gaminti vitaminą D veikiant UVB spinduliams.

Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys

• Padidėjusi paklausa: Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims reikia daugiau vitamino D sau ir kūdikiui. Motinai trūkstant vitamino D, jo gali trūkti ir kūdikiui.

Žmonės, sergantys tam tikromis ligomis

• Lėtinėmis ligomis sergantys asmenys: Žmonės, sergantys tokiomis ligomis kaip celiakija, Krono liga, cistinė fibrozė ir kitomis ligomis, kurios turi įtakos riebalų įsisavinimui, gali sunkiai įsisavinti vitaminą D.
• Osteoporozė ir kitos kaulų ligos: Vitamino D papildai dažnai rekomenduojami osteoporozei gydyti ir jos profilaktikai.

Žmonės, turintys antsvorio arba nutukę

• Vitamino D kaupimas riebaliniame audinyje: Žmonėms, turintiems antsvorio arba nutukusiems, gali prireikti didesnių vitamino D dozių, nes vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje, o tai mažina jo prieinamumą organizme.